Sunku gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje: sveikinantis tiesti dešinę ranką, važiuoti dešiniąja kelio puse, einant pro duris spausti dešinėje pusėje esančią rankeną... Tačiau kairiarankiai geba prisitaikyti ir puikiai naudojasi savo išskirtinumu.Beveik penktadalis mūsų planetos gyventojų — kairiarankiai arba linkę į kairiarankystę. Vadinasi, galima teigti, kad apie pusę milijono Lietuvos gyventojų yra kairiarankiai. Gal ir tu? Nebijok, kairiarankystė — ne liga, o tik dar vienas motulės gamtos pokštas. Vieni kairiarankystę paveldi iš tėvų ar senelių kaip odos arba akių spalvą (genetinė kairiarankystė), kiti kairiarankiais tampa, kai už dešiniąją organizmo pusę atsakingo kairiojo smegenų pusrutulio veikla dėl kokių nors priežasčių sutrinka — kai kurias funkcijas perima dešinysis pusrutulis (patologinė kairiarankystė). Kadaise dešinės rankos traumą patyręs žmogus gali virsti priverstiniu kairiarankiu: bijodamas pakartotinai susižeisti, jis pradeda daugiau naudotis kairiąja ranka.

Bruce’as Willisas ir Davidas Duchovny, Martina Navratilova ir Monica Seles, Paulas McCartney ir Ringo Starras, Ronaldas Reaganas ir Billas Clintonas — visi jie kairiarankiai. Sociologinių tyrimų duomenimis, kas ketvirtas kairiarankis kada nors išgarsėja dėl savo gabumų. Gal kairiarankystė — genialumo požymis? Ar Lietuvos kairiarankiai jaučiasi išskirtiniai?

Raganos ar genijai?

Dėl kitoniškumo kairiarankiai kentėjo visur ir visada.

Viduramžiais kitos rankos žmonės buvo kaltinami ryšiais su velniu. Vadovaudamiesi šia nuostata teisėjai pasmerkė kairiarankę Prancūzijos didvyrę Jeanne d’Arc sudeginti.

Rusijos caras Petras I uždraudė teismuose liudyti kreiviems, strazdanotiems ir kairiarankiams — kad Dievo neerzintų.

Musulmonų kraštuose, kur kairiarankių nėra labai daug, tradicijos draudžia imti valgį arba praustis nelabąja ranka.

1921 metais išspausdintame psichologijos mokslo veikale buvo teigiama, kad žmonės, linkę kasdienius darbus atlikti kairiąja ranka, dažniausiai yra silpnapročiai.

XX amžiaus pabaigoje pastebėjus, jog daugelis lyderių ir genijų, pavyzdžiui, Aristotelis, Julius Ceasaris, Leonardo da Vinci, Napoleonas Bonaparte’as, Isaacas Newtonas, Charlie Chaplinas, Albertas Einsteinas, buvo kairiarankiai, imta teigti, esą kairiarankystė — genialumo požymis.

Tik neseniai mokslininkai padarė išvadą, kad žmogaus kūno dalių funkcijų pasiskirstymas nelemia nei genialumo, nei silpnaprotystės. Beje, kairiarankių vyrų daugiau nei moterų.

Rasa Karaliūtė, 28 metų leidybinės firmos “Bomba records” vadybininkė.

Kad esu kitokia nei visi, suvokiau vos peržengusi mokyklos slenkstį. Kairiarankiams berniukams pedagogai buvo atlaidesni, nevertė jų rašyti dešine. Tačiau mergaitėms buvo neva negražu laikyti parkerį kairėje. Man tai buvo baisi tragedija. Nekenčiau dailyraščio pamokų, nes dešiniąja keverzojau kaip su vištos koja. Namų darbus dažnai atlikdavau kaire ranka, tačiau mokytojos taip lengvai neapgausi — tuoj pat liepdavo viską perrašyti dešine. Šiaip taip išmokau, bet braižas liko baisus. Tikrai nesu dėkinga mokytojai, bandžiusiai paversti mane dešiniaranke. Tokia niekada netapau, tik visam laikui supainiojau kairę su dešine. Kad nesuklydusi pasisukčiau į reikiamą pusę, mokykloje prieš visokias pionierių sueigas tušinuku ant rankų užsirašydavau, katra yra dešinė, katra — kairė. Dabar vienodai gerai gebu rašyti ir dešine, ir kaire. Nesvarbu, ir katroje laikyti stalo įrankius: kartais per kokius nors oficialius pietus pastebėjusi, jog peilį ir šakutę laikau ne kaip visi, skubu kuo greičiau pasikeisti, kad niekas nepastebėtų.

Man kairiarankystė padeda, bent jau kompaniją pralinksmina: kai nuobodžiaujame, imu demonstruoti, kad moku rašyti kaire. Visi susidomi ir patys ima mėginti. Jiems sunkiai sekasi, bet leipsta iš juoko apžiūrinėdami savo keverzones. Tiesa, buvo atvejų, kai žmonės taip sužinojo turintys polinkių į kairiarankystę.

Ar jaučiuosi pranašesnė už dešiniarankius? Šiuo metu — ne, bet tikrai tokia pasijusčiau, jei staiga susilaužyčiau dešinę ranką. Esu girdėjusi, jog kairiarankiai yra slapukai ir bjauraus būdo, antra vertus, talentingi, kartais net genialūs. Savęs tokia nelaikau.

Kristupas Krivickas, 25 metų žurnalistas, LNK laidos “Pavojinga zona” vedėjas.

Visur ir visada stengiuosi kairiarankystę paversti pranašumu. Pavyzdžiui, žaisdamas stalo tenisą raketę laikau kaire ranka — tai iš pradžių suglumina varžovą, atsiranda man palankus netikėtumo veiksnys. Mokykloje manęs niekas nevertė rašyti dešiniąja — galbūt dėl to, kad mokiausi jau daug liberalesniais laikais. Žinau, mokytojos klausė tėvų, gal jie norėtų paversti mane tokiu kaip visi. Bet tėvams mano kairiarankystė neatrodė smerktinas dalykas.

Daug svarbiau yra ne tai, katra ranka rašai ar laikai teniso raketę. Dar mokykloje supratau, kad kai kuriais atvejais mano reakcija yra greitesnė. Ypač humanitarinių mokslų srityje arba tada, kai reikia nuspėti kokį nors rezultatą, generuoti idėją, padaryti apibendrinamąją išvadą. Pavyzdžiui, televizijoje daugelis sutinka, jog man geriausiai sekasi kurti laidų anonsus. Taigi esama sričių, kur jaučiuosi pranašesnis ir tuo labai džiaugiuosi. Be abejo, domėjausi tokiais kaip aš. Buvo malonu sužinoti, kad daugelis žymių žmonių — kairiarankiai. Mano profesinės srities autoritetas — žurnalistas Jonas Banys. Pasirodo, jis irgi kairiarankis. Stodamas į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistikos didžiavausi, kad esu toks kaip jis. Nežinau, gal vėliau mudviejų kairiarankystė turėjo įtakos, kad Jonas rekomendavo mane kaip perspektyvų kriminalinių naujienų rengėją (juokiasi)?

Negaliu sakyti, kad dėl kairiarankystės kyla didelių nepatogumų. Žinoma, pasitaiko. Pavyzdžiui, mano hobis — ginklai. Jie pritaikyti ir dešiniarankiams, ir kairiarankiams, bet pistoletų dėklai standartiškai siūdinami pirmiesiems. Dėklo ginklų parduotuvėje niekada nenusipirksiu. Šiuo klausimu tenka kreiptis į patyrusį odadirbį.

Rimas Valeikis, 27 metų dailininkas-karikatūristas, šiemet savo jėgas išmėginsiantis TV3 šou programoje “Robinzonai”.

Šiaip jau viską darau kaire ranka — net užpakalį valausi. Tik su žmogumi sveikinuosi tiesdamas švarią dešiniąją. Tuo tarpu dešiniarankiai viską daro ta pačia ranka (juokiasi).

Mano tėtis ir prosenelė iš mamos pusės — kairiarankiai. Todėl manau, kad kairiarankystę paveldėjau. Pradinėse klasėse mokytojai galbūt mane būtų pavertę dešiniarankiu, tačiau tėtis užprotestavo, todėl man leido rašyti kairiąja. Blogiausia rašymo priemonė man buvo parkeris — viską, ką parašydavau, nutrindavau paskui jį slenkančiu delnu: kairės rankos mažasis pirštas ir delno briauna nuolat būdavo rašaluoti, kol atsikračiau plunksnakočių ir pradėjau rašyti tušinukais. Pats nepatogiausias įrankis mano kairei rankai buvo žirklės — niekaip neįsigudrinau jomis karpyti. O kaime močiutė trankydavo per rankas, jei pildavau vandenį ar maišydavau pieną kairiąja. “Velnio vaikas”, — sakydavo.

Gal būčiau tapęs kokiu matematiku, bet negalėjau nepasinaudoti tokiu pranašumu — tapti kairiarankiu dailininku. Juk taip egzotiška (juokiasi)! Tik Dailės akademijoje vargau su kirstomis grafikos plunksnomis — jos pritaikytos dešiniarankiams. Teko pačiam jas apkapoti, kad tiktų. Dabar kanceliarinių prekių parduotuvėse siūloma specialiai kairiarankiams skirtų prekių: tušinukų, plunksnakočių, netgi kompiuterių pelyčių, bet dar niekad nesiryžau įsigyti ką nors ypatinga. Be to, tie specialūs daiktai dažnai daug brangesni nei įprasti.

Kairiarankiu būti smagiau, įdomiau. Štai esu girdėjęs, neva kairiarankiai daug dažniau laužo ištikimybę, kitaip sakant, eina į kairę — vis įdomiau gyventi (juokiasi). Tikiuosi, kad ir robinzonu būti man bus lengviau, — pavyzdžiui, kai nebus ką veikti, galėsime su kolegomis padiskutuoti apie kairiarankystę. Tikiuosi, dėl to jie nepalaikys manęs iškrypėliu ir neišspirs paties pirmo iš komandos (juokiasi).

Kairiarankių bėdos

Kairiarankių problemomis susidomėta XX amžiaus pabaigoje. Tyrimų duomenimis, kairiarankiai kai kuriose srityse yra pažeidžiamesni nei dešiniarankiai.

Dažnas į kairiarankystę linkęs vaikas palyginti vėlai pradeda vaikščioti ir kalbėti.

Vaikai, prievartaujami tapti dešiniarankiais, gali patirti psichologinių traumų, turėsiančių įtakos ateityje.

Kairiarankiai dažniau serga skrandžio ir žarnyno ligomis. Kitų tyrimų duomenimis, kairiarankius dažniau kamuoja astma, diabetas, migrena, autizmas.

Daugeliui kairiarankių moterų menstruacijos daug anksčiau prasideda ir daug vėliau baigiasi.

Kairiarankės moterys dažniau serga krūties vėžiu, todėl joms patartina reguliariai tikrintis.

Britų mokslininkai paskelbė hipotezę, jog kairiarankystė ir transeksualizmas (netinkamas savo lyties supratimas, savęs priskyrimas priešingai lyčiai) gali turėti tas pačias šaknis. Kairiarankių transeksualų yra daug daugiau.

Visas pasaulis labiau pritaikytas dešiniarankiams, todėl kairiarankiai dažniau pakliūva į nelaimingus atsitikimus, susižeidžia. Dėl šios priežasties kairiarankių gyvenimo statistika liūdnesnė — jie gyvena trumpiau.