Archeologų atrasti kirvukai, ietys, kuokos rodo, kad dauguma mūsų protėvių buvo kairiarankiai. Ir tik ilgainiui dešinės rankos privalumas tapo norma, kurią palaikė ne tik tradicija, bet ir religija. Todėl atsikelti ryte kaire koja buvo laikoma blogu ženklu, o sėdėti šeimininkui iš kairės pusės – mažiau garbinga negu iš dešinės. Net buvo manoma, kad už dešiniojo peties žmogui yra angelas, o už kairiojo – velnias, todėl kairiarankius Bažnyčia buvo paskelbusi šėtono tarnais. Vadovaudamiesi šia nuostata teisėjai pasmerkė ir sudegino Žaną Dark, o Rusijos caras Petras I-asis uždraudė teismuose liudyti kairiarankiams, kad neerzintų Dievo.

Taisyklės ir išimtys

Kodėl vienoje šeimoje gimsta net keli kairiarankiai, o kitoje – nė vieno? Į šį klausimą vienareikšmio atsakymo nėra – pateikiama įvairių kairiarankystės priežasčių:
Paveldima, kai vienas arba abu tėvai yra kairiarankiai. Dažniausiai tai persiduoda iš kartos į kartą pagal motinos liniją. Tačiau net jei abu tėvai tokie, tikimybė, kad toks bus ir mažylis, yra tik 40 procentų. Todėl nereikėtų vaikui nuo gimimo klijuoti kairiarankio etiketės. Mažieji linkę kopijuoti suaugusiuosius, todėl natūralu, kad augdami kairiarankių šeimoje ir matydami, kaip visi viską daro kairia ranka, vargu ar elgsis kitaip.
Patologija, atsiradusi dėl prenatalinių galvos smegenų vystymosi sutrikimų, ypatingos vaisiaus padėties motinos įsčiose, gimdymo traumos, padidėjusio vyriško hormono testosterono kiekio motinos organizme. Todėl kairiarankis gali gimti ir toje šeimoje, kurioje kairiarankių nebuvo. Tačiau tikimybė – vos du procentai.

Įgimta ne pati kairiarankystė, bet polinkis į ją, kuris nebūtinai turi išryškėti.

Kairiarankis ar dešiniarankis gims, priklauso nuo to, kuris galvos smegenų pusrutulis lemia judesius: dešiniarankių – kairysis, kairiarankių – priešingai. Atlikus tyrimą jautria ultragarso kamera, kuria fotografuoti dar negimę kūdikiai, pastebėta, kad mamos įsčiose kairę ranką į burną kišęs kūdikis dažniausiai gimdavo kairiarankis.

Priverstinė, susijusi su dešinės rankos sužeidimais ar netekimu.

Vienas iš vadinamųjų veidrodinių dvynių, kurie yra iš vienos kiaušialąstės ir jų genai identiški, gali būti kairiarankis.

Kaip atpažinti tikrą kairiarankį?

Kairiarankystė – individualios asimetrijos požymiai, kurie kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai. Jie būdingi ne tik rankoms ir nebūtinai sutampa pagal dominuojančią pusę. Tikrų kairiarankių, kaip ir dešiniarankių, nėra labai daug, nes jų dominuojanti ranka, koja, akis ir ausis turi sutapti.

Norėdami sužinoti, ar jūsų mažylis tikras kairiarankis, galite jam pasiūlyti atlikti keletą užduočių:

•    Suverti ant plonos virvutės keletą sagų.

•    Užsukti arba atsukti dangtelius.

•    Paimti iš dėžutės ir išdėlioti ant stalo LOTO korteles arba domino, o paskui vėl surinkti atgal į dėžutę.

•    Suverti grandinėlę iš sąvaržėlių: viena ranka tegu laiko sąvaržėlę, o kita mėgina jas sujungti.

•    Viena ranka gaudyti jūsų metamą kamuoliuką.

•    Mėtyti į taikinį strėlytes.

•    Sudėlioti bet kokį konstruktorių, mozaiką.

•    Nupiešti ir kaire, ir dešine ranka, pavyzdžiui, gėlytę. Piešiant stebėkite, kuria ranka pieš greičiau, lengviau, kurio piešinio linijos lygesnės ir ryškesnės.

•    Spirti kamuolį.

•    Pastovėjus pradėti eiti.

•    Susukite popieriaus lapą į dūdelę ir paprašykite pažiūrėti pro ją viena akimi.

•    Pridėti laikrodį prie ausies, norint įsitikinti, ar jis eina.

•    Leisti atsiliepti suskambus telefonui.

Perauklėtas kairiarankis

Kai kurie žmonės puikiai gali valdyti tiek dešinę, tiek kairę ranką. Tai vadinamieji ambidekstrai. Šią grupę dažniausiai sudaro dešine ranka viską daryti perauklėti kairiarankiai. Jų yra apie 7–8 proc.
Tačiau pasak pediatrų, priverstinai perauklėtiems kairiarankiams būdingas didesnis nervingumas, kaprizingumas, sutrikęs miegas ir apetitas. Mažieji netgi ima mikčioti ir šlapintis į lovą. Tokie vaikai rašo daug lėčiau ir daro daugiau kairiarankiams tipiškų klaidų (praleidžia raides), o sunkumai mokykloje savo ruožtu sukelia nenorą mokytis. Ir nors po metų pusantrų vaikas įgyja įgūdžių rašyti dešine ranka, o iki trečios klasės nerviniai išgyvenimai sumažėja, tačiau perauklėjimas vis tiek palieka pėdsakų – išlieka drovumas, pasyvumas.
Todėl svarbu išsiaiškinti, kuri ranka dominuojanti, kol vaikas neišmoko rašyti. Penkeri šešeri metai – riba, kai dar galima padėti "permokytam" kairiarankiui grįžti prie savo individualios normos.

Padėkite mažyliui

Kairiarankystė nėra nei gerai, nei blogai. Su tuo tiesiog reikia išmokti gyventi. Juo labiau kad visas pasaulis iki šiol buvo pritaikytas dešiniarankiams – nuo paprasčiausių žirklių iki sudėtingiausios technikos. Tačiau daugelyje šalių, ypač Anglijoje, kurioje kairiarankių daugiausia, jau yra parduotuvių, kuriose galima įsigyti specialių įrankių, pritaikytų dirbti kaire ranka. Mažyliui galite padėti ir jūs:
•    Nereikškite neigiamo požiūrio į kairiarankystę. Kartais pakanka sunkaus atodūsio, nekantrumo aiškinant ar net atsitiktinio priminimo apie vaiko negrabumą.

•    Būkite kantrūs. Pasistenkite, kad ko nors mokymasis nebūtų barnių priežastis. Geriau, kad vaikas prireikus išmoktų paprašyti pagalbos pats.

•    Jeigu piešinys arba raidelės primena keverzonę, pasiūlykite mažajam motoriką ir regos koordinaciją gerinančių naudingų užsiėmimų, pavyzdžiui, lipdymą, piešimą, pynimą, mazgelių rišimą. Šie užsiėmimai turėti vykti kasdien po 15–20 minučių.

•    Padėkite pradedančiajam rašyti. Rašančiojo dešiniarankio sąsiuvinis paprastai guli stalo viduryje ir būna pasuktas 45 laipsnių kampu į kairę pusę. Kairiarankiui pasiūlykite sąsiuvinį pasukti į dešinę pusę, kad jis gulėtų arčiau kairės rankos. Dešiniarankis rašymo priemonę laiko arčiau už jos galo, maždaug 1,5–2 cm atstumu. Kairiarankis turėtų laikyti toliau, maždaug 3 cm atstumu nuo galo, kad neuždengtų rašomos linijos. Rankos riešą patarkite laikyti po rašymo linija.

•    Jeigu mažylis rašo veidrodiniu būdu, painioja artimas pagal konfigūraciją raides ar skaičius, sukeičia juos vietomis, painioja kairę ir dešinę puses, pasiūlykite kitame lape nukopijuoti paveikslėlį. Galite pažymėti spalvota rašymo priemone kairę lapo pusę, kad mažylis žinotų, nuo kurios vietos reikia pradėti rašyti.

•    Mokydami apsirengti ar užsirišti batukus atsisėskite prieš vaiką. Taip jis matydamas, kaip darote jūs, stengsis viską daryti toje pačioje pusėje esančia ranka.

•    Paprašykite mokytojos ar auklėtojos, kad pasodintų vaiką taip, jog sėdėdamas suole alkūne nebaksnotų kaimyno. Atkreipkite dėmesį, kad šviesa kristų ne iš kairės, bet iš dešinės pusės.

•    Racionalus dienos režimas padės nepervargti, nes kairiarankiai dažniau ir greičiau susijaudina ir pavargsta. Stenkitės sudaryti atpalaiduojančias ir įtampą mažinančias sąlygas. Jeigu pastebėjote kokį nors neurotinio sutrikimo pasireiškimą, pasiūlykite mažyliui dieną pamiegoti arba bent pagulėti ir pabūti gryname ore.

Renata Maslauskienė, konsultavo "Namų darželio" psichologė Dovilė Jankauskienė, "Mažylis"