Kairiarankystės atsiradimo priežastys

Iki šiol ginčijamasi, kodėl tampama kairiarankiu. Yra sukurta galybė teorijų, tačiau visos tėra tiesos variantai.

Kariavimo teorija. Ji teigia, kad ankstesniais laikais vyrai kariaudami kairiojoje rankoje laikė skydą, o dešiniojoje kalaviją. Kairioji ranka turėjo apsaugoti širdį nuo sužalojimo. Jei kovojama būtų kairiąja ranka, tuomet didesnė tikimybė sužeisti žmogų, pataikant į širdį.

• Ypatinga vaisiaus padėtis motinos įsčiose.
• Gimdymo tr auma.
• Vyriškojo hormono testosterono padidėjimas būsimos motinos organizme.

Kairiarankystė – genetinė ypatybė. Jei abu tėvai dešiniarankiai, tikimybė susilaukti kairiarankio naujagimio vos 2 procentai. Jei vienas iš tėvų kairiarankis, ši tikimybė išauga iki 17 procentų. Tačiau, jei abu tėvai kairiarankiai, tikimybė susilaukti kairiarankio vaiko išauga iki  46-50 procentų. Kairiarankių vyrų yra 1,3-1,5 karto daugiau negu moterų. Dažniausiai kairiarankystė persiduoda iš kartos į kartą motinos linija.

Įtakos turi ir krūtinės pusė, kuria motina maitina vaiką, nes tuomet vaikas lavina ranką, kuria bando išspausti pieną.

Emocinionegatyvizmo rezultatas: kairiarankystė tėra maištavimo prieš normalumą – dešiniarankystę, forma.
Kairiarankystės atsiradimą lemia ne viena, o visas kompleksas priežasčių.
Kairiarankiai ar dešiniarankiai gimsta pagal tai, kuris galvos smegenų pusrutulis lemia mūsų judesius: kairiarankių – dešinysis, o dešiniarankių – priešingai. Kairiarankiams būdinga kairiosios kūno pusės dominantė, t.y. dominuoja ne tik ranka, bet ir kairė akis, ausis, koja. Kairysis smegenų pusrutulis lemia kalbą, raštą, loginį mąstymą. Dešinysis – erdvinį mąstymą. Taigi, kai žmogus sprendžia uždavinius, dirba kairioji, o kai kuria eiles ir muziką – dešinioji smegenų pusė. Tie, kurių geriau išvystytas dešinysis pusrutulis, dažniau naudojasi kairiąja ranka. Vieni vaikai gimsta turėdami išvystytą kairį, kiti – dešinįjį pusrutulį.

Kairiarankystės ypatumai

•    pažintinė raida netolygi, jiems būdingi divergentinio mąstymo požymiai;

•    dešiniarankiams ir kairiarankiams vaikams būdingos skirtingos asmenybės savybės: kairiarankiai apibūdinami kaip ne taip emocingi, tačiau drovūs, atsitraukę, užsisklendę, nelinkę išoriškai atvirai reikšti emocijų; būdinga introversiška raiška; labiau linkę save kontroliuoti;

•    jų aplinkos pažinimas abstraktesnis; labiau linkę daryti racionalius sprendimus;

•    sunkiau prisitaiko prie socialinės aplinkos, blogiau pažįsta ir suvokia realybę;

•    labiau linkę likti nuošalyje, dažniau konfliktuoti;

•    labiau linkę reaguoti į stresą ir veikti atsargiai;

•    vėliau pradeda vaikščioti ir kalbėti;

•    sunkiau išmoksta skirti dešinę ir kairę puses;

•    jiems sunkiau atlikti įvairius darbelius ir fizinius pratimus, regimuosius-erdvinius uždavinius, blogiau įsimena regimąją informaciją;

•    silpnesni motoriniai įgūdžiai;

•    sunkiau išmoksta skaityti ir rašyti;

•    tikrasis kairiarankis niekados neišmoksta gražiai rašyti dešiniąja. Tiesiog jis kitaip pajaučia formą.

•    dažniau serga skrandžio ir žarnyno ligomis; juos dažniau kamuoja astma, diabetas, migrena, autizmas; dažniau nei dešiniarankiams būna miego sutrikimų;

•    daugeliui kairiarankių moterų menstruacijos prasideda daug anksčiau ir baigiasi daug vėliau;

•    dažniau pakliūva į nelaimingus atsitikimus, susižeidžia. Dėl šios priežasties kairiarankių gyvenimo statistika liūdnesnė – jie gyvena trumpiau.

•    tačiau jiems būdingas padidintas sugebėjimas darniai suvokti garsus ir intonaciją, taip pat atskirti smulkiausius spalvų atspalvius;

•    puiki vaizdinė atmintis.

•    puikiai atlieka darbus, reikalaujančius nepaprasto tikslumo ir erdvinės vaizduotės.

•    kairiarankiai sportininkai yra neeilinio talento, universalesni, taiklesni ir sunkiau sustabdomi.

•    pasižymi ekstrasensiniais, telepatiniais sugebėjimais.

Kairiarankystės nustatymas

Psichologinė literatūra pateikia nemažai testų, padedančių nustatyti kairiarankius. Patys paprasčiausi yra šie:
1.    Sunerti pirštus (sunėrus kairiarankių nykštys bus viršuje, o dešiniarankių – dešinysis);

2.    Sukryžiuoti rankas ant krūtinės (pagrindinė ranka bus perkišta iš viršaus žemyn);

3.    Paploti (ploja pagrindine ranka mušdamas pasyviąją);

4.    Norint nustatyti, kuri koja dominuoja, vaikui liepiama atsisėsti ir užkelti koja ant kojos (užkeliama pagrindinė koja) arba pakelti vaiką ant kėdės ir liepti jam nušokti. Galima paprašyti stumtelėti koja kaladėlę ar degtukų dėžutę, paspirti kamuolį. Visus šiuos veiksmus vaikas atliks pagrindine koja.

5.    Dominuojančia akimi žiūrima pro rakto skylutę, pro  skylutę popieriaus lape ar vamzdelį: tik vaikas jį turi laikyti abiem rankomis, kad pagrindinė ranka neturėtų įtakos.

6.    Ausies dominavimas nustatomas klausantis laikrodžio tiksėjimo.

7.    Stebėti, kuria ranka jis gaudo ir meta kamuolį, atidaro dėžutę; ima kokį nors daiktą, atsistoja ant vienos kojos, paliečia ausį.

Sužinoti, ar vaikas bus dešiniarankis ar kairiarankis galima stebint vaisių ultragarsu jau trečią ketvirtą nėštumo mėnesį. Stebint, kaip kūdikis čiulpia nykštį, jau galima 100 proc. tiksliai pasakyti, ar jis bus kairiarankis ar dešiniarankis, nes jis čiulpia arba kairę, arba dešinę rankytę. Tuo metu vaisiaus sąmonėje kažkas ir įvyksta, jo dešinysis pusrutulis tampa pranašesnis už kairį.

Tėvai galėtų pastebėti, kad vaikas mieliau  čiulpia kairiąją rankytę, kaip ima žaisliuką, kaip ima šaukštą, pieštuką, kaip paduoda rankytę. Visa tai yra ženklai, kad vaikas yra kairiarankis.

Patiriami sunkumai, mokant kairiarankius

1.    Kairiarankių vaikų rašymo įgūdžių formavimo sunkumai;

2.    Dėl įrangos bei priemonių, pritaikytų dešiniarankiams;

3.    Mokslinės-metodinės literatūros, praktinių rekomendacijų, kaip dirbti su kairiarankiais vaikais, trūkumas;

4.    Dailės ir darbelių mokymo problemos.

„PERLAUŽTIEMS KAIRIARANKIAMS“ kyla daug sveikatos problemų: vaikas tampa nervingesnis, aikštingesnis, sutrinka jo miegas ir apetitas, skauda galvą, jis gali pradėti mikčioti, kentėti nuo nervinio tiko ir lėtinių ligų paūmėjimo, gali patirti mokymosi problemų, gali išsivystyti sunkios formos disleksija ir disgrafija, nebesugeba susikaupti, nes nuolatos jaučia pasąmoningą norą paimti pieštuką į kairę ranką ir drauge baimę padaryti ką nors ne taip, kaip reikalauja suaugusieji. Formuojasi nepilnavertiškumo kompleksas – juk taip ilgai ir atkakliai jiems teigta, kad nėra tokie, kaip visi. „Perlaužti kairiarankiai“ gali būti ambidekstrai (tie, kurie, pajėgūs vienodai valdyti abi rankas).

Kairiarankystė ar dešiniarankystė formuojasi apie ketvirtuosius gyvenimo metus. Iki tol pastovumo gali nebūti. Po ketverių metų keisti rankos dominantę negalima.

SUAUGUSIŲJŲ KAIRIARANKIŲ PATIRIAMI SUNKUMAI: sunkiau išmoksta veiksmus, susijusius su dešiniarankiams skirta įranga (bulvių skutimas, stiklainių atsukimas, valso šokimas, automobilio vairavimas (pavarų perjunginėjimas), kirpimas žirklėmis, grojimas muzikos instrumentais, naudojimasis kompiuterio pele, sunku rašyti lentoje stovint, nepatogu sėdėti suole su dešiniarankiais. Sunkiau mokyti dešiniarankius vaikus rašyti, piešti, siūti, megzti.

Pasaulyje jau senokai bandoma atsižvelgti į kairiarankių poreikius: gaminamos jiems skirtos žirklės, rankiniai bei sieniniai laikrodžiai, kurie padaryti atvirkščiai, rankinės, pieštukai, drožtukai, „atvirkščios“ liniuotės, greitai džiūstantis rašalas, kanceliarinės prekės, namų apyvokos reikmenys (galąstuvai), virtuvės reikmenys. 200 pavadinimų prekių kairiarankiams.

Kaip padėti kairiarankiams?

Pirmoji sąlyga – kairiarankis vaikas niekada, jokia forma, jokioje situacijoje neturi jausti negatyvaus požiūrio į kairiarankystę. Tik negalvokite, kad negatyvus požiūris – tai būtinai išreikštas priekaištas arba pokalbis apie tai, kad vaikas – kairiarankis. Visiškai pakanka ir jūsų atodūsio, kai imate į rankas sąsiuvinį, ir nekantrumo aiškinant, ir net atsitiktinio priminimo apie negrabumą ir pan.

Antroji sąlyga – nedramatizuokite mokyklinių nesėkmių situacijos. Vaikas turi būti įsitikinęs, kad nėra nieko nepataisomo, kad visi sunkumai praeis ir su jūsų pagalba jis gali su jais susidoroti. Tačiau pasistenkite suprasti jų tikrąsias priežastis – juk jos gali būti įvairios.

Trečioji sąlyga – racionalus dienos režimas. Kairiarankis vaikas dažniausiai greitai susijaudina, pavargsta, todėl vaiko diena turi būti taip sutvarkyta, kad nebūtų perkrovimo ir pervargimo. Racionalus dienos režimas: geriau vaiką atleisti nuo prailgintos dienos grupės ir leisti dieną valandą pusantros pamiegoti arba tiesiog pagulėti. 3,5-4 valandas būtina palikti žaidimams lauke, pasivaikščiojimui, o miego trukmė turi būti ne mažesnė kai 11 valandų (6-7 metų amžiaus vaikams).

Ketvirtoji sąlyga – pamokų ruošimas neturi būti barnių, tarpusavio susierzinimo, konfliktų priežastis. Svarbu, kad vaikas, pradėjęs ruošti pamokas, išmoktų paprašyti pagalbos, kai jam jos prireiks. Treniruojamų užsiėmimų metu reikia dirbti kartu su vaiku. Ruošiant pamokas labai efektyvus režimas: po 15-20 minučių darbo daryti 10-15 minučių pertrauką, kurią vaikas gali pasinaudoti savo nuožiūra. Jis turi teisę pats pasirinkti, ką darys iš pradžių, jūs galite tik patarti arba lyg netyčia rekomenduoti, bet jokiu būdu nereikalaukite. Bendraujant su vaiku visada efektyviau laikytis patarimo taktikos, o ne besąlygiško įsakymo vykdymo. Vaikas turi turėti teisę suklysti ir vis dėlto būti įsitikinęs, kad už klaidas nebaudžiama, jas galima ištaisyti.

Supratimas neatmeta griežtumo, reiklumo, kritiško požiūrio į blogus poelgius, tik papeikimo forma turi būti pagarbi, geranoriška. Neverta barti vaiko, jei jis susijaudinęs, susikrimtęs.

Ką daryti?

•    Prie stalo sodinti taip, kad jo kairė ranka būtų prie krašto ir kad šalia sėdintis dešiniarankis jam netrukdytų;

•    Suole kairiarankį sodinti iš kairės, kad nepersikreiptų ir neužstotų lapo paviršiaus, nes kairiarankiai lengviau suvokia regimąją informaciją, esančią kairiajame lauke;

•    Stalo lempa turi būti dešinėje pusėje;

•    Išmokyti teisingai pasidėti sąsiuvinį. Sąsiuvinis turi būti pasuktas taip, kad žemutinis dešinysis jo kampas būtų ties jo krūtinės viduriu;

•    Pradžioje kairiąją sąsiuvinio pusę galima pažymėti sutartiniu spalvotu pieštuku.

•    Jei nesiseka rašyti, jei neįsimenamos raidės, jei jos keverziškos, įvairaus dydžio, jei brūkšnys netvirtas ir dreba ranka – reikalingi užsiėmimai motorikos ir regos bei motorikos koordinacijos vystymui. Užsiėmimai turi būti kasdieniniai, jų trukmė – 15-20 minučių.

•    Rašydami kaire ranka, vaikai daugiau tepa, todėl po ranka reikėtų padėti sugertuką, ilgiau rašyti pieštuku;

•    Gerai naudoti lipdymą ir piešimą, siuvinėjimą, mezgimą, mazgelių surišimą ir atrišimą, vilnonių verpalų susukimą, pynimą makramė ir kitokius veiksmus, vystančius pirštų, plaštakos judesių koordinaciją;

•    Jei vaikas rašo veidrodiniu būdu, painioja artimas pagal konfigūraciją raides ir skaičius, jei sukeičia vietomis raides, pameta eilutę skaitydamas, painioja dešinę ir kairę, užsiimkite regimojo erdvinio suvokimo treniruote;

•    Jei vaiko kalba neturtinga ir neišraiškinga, sakiniai neišplėstiniai, jei jam sunku nusakyti paprasčiausią situaciją arba sukurti pasakojimą pagal paveikslėlį, užsiimkite tuo darbu;

•    jiems negalima daug kartų leisti pralaimėti, reikia parinkti varžovus, kurie jų nesugniuždytų;

•    juos reikia pagloboti, pertraukose tarp užsiėmimų reikia pakonsultuoti, padėti sugrįžti į įprastinę situaciją.

Prisiminkite: mokymas turi būti labiau vaizdus, emocionalus, besiremiantis vaiko gebėjimu vaizdžiai mąstyti ir suvokti erdvę.

Kairiarankystė – vaiko unikalumas, jo prioritetas, o ne trūkumas, todėl jokiu būdu tuo pretekstu neturi kilti kitiems vaikams noras iš jo pasišaipyti ar pan.